- paslanka
- 1 paslankà sf. (3b) Plt, Kair, (2) Pj, pãslanka (1) 1. Pp, Kltn žr. paslankumas 1: Ana didelę pãslanką daro, ne parėžė[ja] žygio savo J. Prie gyvulių reikia paslankõs: vis eik ir eik Ll. Pasiutusi yra jo paslankà tokią dieną važiuoti! Up. Reikia paslankõs turėt tokiam darbui Erž. Kas turia pãslanką, tas daug padaryti galia Jnš. Sena, nebėra paslañkos Pj. Pasiutusiai reik paslankõs pri vaiko Rdn. Nu gera paslankà teip darbuoties – jug ten i rankos įsmilksta Trk. Mes tos pãslankos neturiam vištų lesinti Šts. Gimnazijų mokslas ... per bodumą panaikina vaikų prietraukį ir paslanką A1884,34. Paslankõs reik su daržais Šts. 2. akylumas, nuovokumas: Kad vaikui rodytuosi, jog jis pats viską atrado, taigi tvirtins jo paslanką, spėką, išsitikėjimą sprendinyje A1884,118.
Dictionary of the Lithuanian Language.